ESAS CONSULTING sėkmingai atstovavo klientą ginče, kuriame ieškovas, neatsižvelgdamas į sutarties šalių elgesį (konkliudentinius veiksmus) siekė, jog jungtinės veiklos sutartis būtų nutraukta dėl neva padaryto esminio jos pažeidimo.
—————————–
Situacija:
Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Šalys sutarė, kad kooperuodamos savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja dalyvauti viešajame pirkime, o jį laimėjus, teikti paslaugas perkančiajai organizacijai.
Nors jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinti tam tikri aspektai, susiję su piniginio įnašo įnešimu, tačiau sutarties šalys, žodiškai susitarė, jog šie sutarties aspektai bus netaikomi.
Laimėjus viešąjį pirkimą, šalys pradėjo vykdyti jungtinės veiklos sutartį. Sutartis buvo sėkmingai vykdoma ir šalys, tame tarpe ieškovas, 7 mėnesius laikėsi žodiškai pakoreguotos sutarties. Tuo tarpu, praėjusius aukščiau paminėtam laikotarpiui, ieškovas persigalvojo ir nusprendė jungtinės veiklos sutartį nutraukti, motyvuodamas tuo, kad turėtų būti laikomasi rašytinio sutarties teksto, neatsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus bei žodiškai padarytus pakeitimus.
ESAS CONSULTING su tokia ieškovo pozicija nesutiko. Sutarties laisvės principas garantuoja asmenims teisę ne tik, laikantis įstatymo reikalavimų, sudaryti sutartį, bet ir keisti jos sąlygas (LR CK 6.223 str. 1 d.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Būtent taip atsitiko ir šio ginčo atveju.
Įdomu tai, kad siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (LR CK 6.183 str. 1 d.).Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (LR CK 6.183 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2012).
Visais atvejais sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į:
- sutarties sąlygų tarpusavio ryšį;
- sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes;
- į šalių derybas dėl sutarties sudarymo;
- šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 25–27 punktai; ir kt.).
—————————–
Jei susidūrėte su panašiu ginču ir norėtumėte gauti konsultaciją dėl galimų ginčo sprendimo būdų, prašome su mumis susisiekti. Taip pat, klausimą galite užduoti ir komentarų skiltyje, esančioje apačioje.