Situacija:

—————————-

Fizinis asmuo nusipirko nekilnojamą turtą (butą) varžytinių metu. Įsigijimo metu pirkėjas žinojo, kad jame gyvena gyventojas. Pasibaigus varžytinėms, naujasis buto savininkas pareikalavo, kad gyventojas iš buto išsikeltų, tačiau gyventojas atsisakė.

Buvo kreiptąsi į antstolį, kad būtų taikomas priverstinis iškeldinimas. Gyventoją iškeldinus, iš varžytinių metu įsigyto buto, paaiškėjo, kad minėtas asmuo ilgiau nei metus nemokėjo už šildymą.

Naujojo buto savininko nuostabai, šilumos tiekėjas (ŠT) pretenzija bei po to sekusiu ieškiniu pareikalavo, kad naujasis buto savininkas padengtų įsiskolinimą už šildymą, susidariusį iškeldinto gyventojo gyvenimo bute laikotarpiu. Šį reikalavimą ŠT grindė tuo, kad naujas buto savininkas nuo buto įsigijimo momento iki pretenzijos pateikimo nepranešė apie negalėjimą valdyti įsigyto turto ir taip pažeidė 2010 m. spalio 25 d. priimtų taisyklių Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 133.4 p (Šilumos tiekimo taisyklės).

Naujasis buto savininkas su tokiu ŠT reikalavimu nesutiko, todėl kreipėsi dėl teisinės pagalbos.

—————————-

Teisinis vertinimas:

ESAS CONSULTING vertinimu, ŠT reikalavimas apmokėti sąskaitą yra nepagrįstas. Šią mūsų poziciją patvirtina ir teismų sprendimai analogiškose bylose.

Pirma, Šilumos tiekimo taisyklių 133.4 p. nurodyta, kad šilumos vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo-pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Tuo tarpu Šilumos tiekimo taisyklių 8 p. nurodyta, kad vartotojas yra asmuo, kurio naudojami karšto vandens vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie <…> sistemų ir kuris karštą vandenį perka pagal karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau, konstatuotina, kad asmeniui varžytinių metu įsigijus nekilnojamą turtą ir tapus jo savininku, tai šilumos vartotoju minėto asmens automatiškai nepadaro. Asmuo turėtų informuoti apie šilumos naudotojo pasikeitimą, kitaip tariant persirašyti šilumos sutartį „ant savęs“, jei jis tokiu naudotoju taptų faktiškai, t.y. galėtų naudotis teikiama šiluma pats ar išnuomotų būstą kitiems subjektams. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1680-254/2017 yra nurodęs, kad atsakovui negalint naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu, jis jokiais konkliudentiniais veiksmais objektyviai nesukūrė sau pareigų, kylančių iš šilumos energijos vartojimo, yra teisinga.

Antra, šiuo klausimu yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Pagal teismo suformuotą teisminę praktiką, tais atvejais, kai į butą tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį vartoja ne naujasis buto savininkas, kurio valdymo ir naudojimosi butu teisė suvaržyta dėl neteisėtų ankstesnių buto savininkų veiksmų, šiems atsisakius išsikelti iš buto, naujasis savininkas nėra tinkamas atsakovas byloje dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją (LAT 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014).

—————————-

Jei susidūrėte su panašia situacija ar norėtumėte gauti profesionalią konsultacija panašiu klausimu, prašome su mumis susisiekti.