Šiame straipsnyje apžvelgsime:
- Bendrosios nuostatos darbuotojų komandiravimui į užsienį;
- Darbo sąlygos taikomos komandiruotiems darbuotojams;
- Komandiruotiems darbuotojams taikomos socialinės apsaugos taisyklės;
- Komandiruočių sąnaudų atskaitymas iš įmonės pajamų;
- Dienpinigių apmokėjimas ir jų apmokestinimas
Bendrosios nuostatos darbuotojų komandiravimui į užsienį
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 str. 1 d. yra įtvirtinta komandiruotės sąvoka, kurioje įtvirtinta, jog darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje vietoje, negu yra jo nuolatinė darbo vieta.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 21 str. nustatyta, kad komandiruote laikomas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos, kuriame turi būti nurodyta:
– komandiruotės tikslas;
– vieta (vietos);
– trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių, – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė); ir
– įmonės numatomos apmokėti išlaidų rūšys.
Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario nustatyta tvarka įformintas išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų ar kelti kvalifikacijos.
Svarbu paminėti, kad komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis).
Darbo sąlygos taikomos komandiruotiems darbuotojams
Per komandiravimo laikotarpį darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojams būtų taikomos tokios pačios darbo sąlygos, kokios galioja (pagal įstatymą arba kolektyvines darbo sutartis) šalyje į kurią darbuotojas yra komandiruojamas:
– minimalaus poilsio laiko;
– maksimalaus darbo laiko;
– minimalių mokamų metinių atostogų trukmės;
– minimalaus užmokesčio – komandiruotpinigiai (pavyzdžiui, dienpinigiai) laikomi minimalaus darbo užmokesčio dalimi, nebent jie mokami kompensuojant komandiruotų darbuotojų patirtas išlaidas (pvz., apgyvendinimo, kelionės, maitinimo išlaidas);
– nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, jaunimo (jaunesnių kaip 18 metų asmenų) apsaugos priemonių;
– vienodo požiūrio į vyrus ir moteris.
Komandiruotiems darbuotojams taikomos socialinės apsaugos taisyklės
Laikinai dirbdami kitoje ES šalyje komandiruoti darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys gali toliau naudotis šalies, kurioje dirbo prieš išvykdami į komandiruotę, socialinės apsaugos sistema. Kitaip tariant, jei pagal darbo sutartį Lietuvos įmonėje arba savarankiškai dirbantis asmuo, laikinai išvyksta dirbti į užsienį, jam yra taikoma Lietuvos socialinė apsauga (socialinis ir sveikatos draudimas).
Lietuvoje registruota įmonė, ketinanti komandiruoti darbuotoją į kitą ES šalį, privalo iš anksto paprašyti formos, vadinamos perkeliamuoju dokumentu A1, kurią išduoda socialinės apsaugos institucija („Sodra“). Perkeliamuoju dokumentu A1 patvirtinama, kad komandiruojamas darbuotojas yra registruotas Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje ir jam nereikia mokėti įmokų šalyje, į kurią jis komandiruojamas.
Kai darbdavys prašo perkeliamojo dokumento A1, jis turi nurodyti komandiravimo į kitą ES šalį pradžios ir pabaigos datą. Ilgiausias laikotarpis, kurį galima nurodyti formoje, yra 24 mėnesiai.
Jei komandiruotė trunka ilgiau kaip 24 mėnesius, darbdavys gali:
– paprašyti perkeliamąjį dokumentą A1 išduodančios „Sodros“ šį laikotarpį pratęsti – tai priklauso nuo Lietuvos ir šalies į kurią darbuotojas komandiruojamas tarpusavio susitarimo;
– leisti darbuotojui užsiregistruoti į šalies, į kurią jis vyksta komandiruotei, socialinės apsaugos sistemą.
Darbdavys siekiantis, kad būtų išduotas perkeliamasis dokumentas A1, turi tenkinti tam tikrus papildomus reikalavimus. Vienas jų, tai, kad iki darbuotojų siuntimo dirbti į kitą ES narę, darbdavys Lietuvoje turi vykdyti ekonominę veiklą netrumpiau nei 2 mėnesius per pastaruosius 12 mėnesių.
Komandiruočių sąnaudų atskaitymas iš įmonės pajamų
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi taisykles, kuriose nustatyta tvarka, kaip apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atskaitomos komandiruočių sąnaudos.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomomis komandiruočių sąnaudomis laikomos šios patirtos su įmonės darbuotojo, individualios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario komandiruote į užsienį susijusios išlaidos:
– dienpinigių išlaidos;
– gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;
– kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje visų rūšių transporto priemonėmis transporto išlaidos, jeigu jos susijusios su komandiruotės tikslais (įskaitant mokėjimus už kelius, transporto priemonės draudimo, degalų įsigijimo išlaidos);
– dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos, įskaitant vykstančiųjų į užsienį kelionių draudimą bei ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos;
– vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos;
– valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos bei kitos su komandiruote susijusios būtinos išlaidos.
Tuo tarpu, jeigu į komandiruotę vyksta įmonės vadovas arba individualios įmonės savininkas, tikrasis ūkinės bendrijos narys ar mažosios bendrijos narys ir šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma gali būti didinama 100%. Atkreipiame dėmesį, jog darbo sutartyse su darbuotojais taip pat galima susitarti ir dėl mažesnių dienpinigių nustatymo – Vyriausybės nustatytas dienpinigių dydis darbo santykių šalių sutarimu gali būti mažinamas iki 50% nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių.
Dienpinigių apmokėjimas ir jų apmokestinimas
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 107 str. 3 d. numatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Žemiau pateikiame Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžius keletoje ES valstybių 2020 m., tuo tarpu išsamus sąrašas apie dienpinigių normas yra įtvirtintas, šiame teisės akte:
| Olandija | €64 |
| Švedija | €65 |
| Vokietija | €62 |
a) Jei atlyginimas didesnis nei 721,50 Eur
Pagal bendrą taisyklę, visa dienpinigių suma, neviršijanti Vyriausybės patvirtintos tos užsienio šalies dienpinigių normos, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama. Tačiau, kad ši nuostata galiotų, yra viena svarbi sąlyga – darbuotojo bruto („ant popieriaus“) mėnesinis darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei 721,50 Eur, ar valandinis atlygis ne mažesnis nei 4,40 Eur.
b) Jei atlyginimas mažesnis nei 721,50 Eur
Jeigu nustatytas darbo užmokestis mažesnis už 721,50 Eur (ar 4,40 Eur per 1 val.) ir jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma yra lygi ar mažesnė nei 50% nustatyto darbo užmokesčio (ar valandinio atlygio), dienpinigiai neapmokestinami. Tačiau, jeigu apskaičiuotų dienpinigių bendra suma yra didesnė nei 50% nustatyto darbo užmokesčio (ar valandinio atlygio), tuomet viršijanti 50% dalis apmokestinama 20% gyventojų pajamų mokesčio tarifu.
Jei turite klausimų dėl darbuotojų komandiravimo į užsienį ir norėtumėte juos aptarti, prašome susisiekti.