Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus Lietuvą, prasidėjo nacionalizacija – privačios nuosavybės (žemės, fabrikų, bankų, transporto priemonių, gyvenamųjų namų ir kt.) valstybinimas. Nuo 1940 m. spalio 31 d. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje pradėti nacionalizuoti gyvenamieji namai, kurių plotas buvo didesnis kaip 220 m2, kituose miestuose ir gyvenvietėse – 170 m2, taip pat namai, turintys istorinę ar meninę vertę, arba kuriuose veikė valstybės įstaigos, taip pat privatūs kino teatrai, viešbučiai su daugiau kaip 10 kambarių ir kt[1].
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1997 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas.
Praktikoje neretai susiklosto, kai atkurti teises į tūrėtą žemės sklypą ar pastatus nėra įmanomą (pvz. turtas privatizuotas, išpirktas valstybės ar sąžiningai įgytas trečiųjų asmenų). Tokiais atvejais valstybė gali skirti sklypą, kuris lygiavertis nusavintam žemės sklypui arba išmokėti kompensaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės išperkamos žemės kategorijai.
Tuo tarpu, jeigu grąžinti nusavintų pastatų natūra nėra galimybės, atlyginama tik išmokant kompensaciją, kuri yra paskaičiuojama pagal patvirtintą metodiką.
Jei manote, kad turite teisę į žemės, miško, pastatų nuosavybės teisių atkūrimą ir jums reikalinga konsultacija, susisiekite!
[1] Emilija Juškienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vyresn. Muziejininkė, šaltinis: https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/turto-nacionalizavimas-panevezyje-1940-1941-m/