Valstybei paskelbus koronaviruso karantiną, ekonomika sustojo, tarsi užtraukus rankinį stabdį. Darbdaviam iškilo klausimas, ką daryti su darbuotojais? Ar atleisti, ar darbovietėje taikyti prastovą? Pabandysime paanalizuoti kiek 3 mėn. laikotarpiu, darbdaviui kainuotų taikyti prastovą, o kokie kaštai būtų nusprendus darbuotoją atleisti.

Darbdaviui nusprendus nutraukti sutartį su darbuotoju

Nesenai esame rašę, kad darbdaviui nusprendus atleisti darbuotoją dėl ekonominių sunkumų, koronaviruso metu, darbo sutartis su darbuotoju turėtų būti nutraukiama LR DK 57 str. tvarka. Todėl, galime pabandyti suskaičiuoti, kiek darbdaviui kainuotų atleisti darbuotoją, remiantis ankščiau paminėtu straipsniu.

Laikykime, kad atleidžiamo darbuotojo mėn. atlyginimas yra 1 000 Eur. Vadinasi, darbdavys norėdamas atleisti darbuotoją, turės apie atleidimą informuoti darbuotoją prieš 1 mėn., todėl jam dar teks sumokėti 1 mėn. atlyginimą (1 000 Eur). Be to, pagal LR DK 57 str. darbuotojui priklausys 2 mėn., jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. O jeigu darbuotojas bus neišnaudojęs, jam priklausančių kasmetinių atostogų, darbo sutarties nutraukimo metu, darbuotojui dar reikės išmokėti kompensaciją ir už nepanaudotas atostogas.

Vadinasi, darbdaviui nutraukti sutartį su darbuotojų kainuos apie 3 000 Eur, neįskaitant kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Darbdaviui nusprendus darbovietėje taikyti prastovą

Seimas priėmė 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojusius pakeitimus, kuriais nustatė, kad kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Šiais pakeitimas, Seimas nusprendė, kad valstybė kompensuos darbdaviui atitinkamai 90% arba 60%, o darbdavys turės prisidėti 10% arba 40% mokėjimu, nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur („ant popieriaus“). Kurį tikslų procentą valstybė dengs, Seimas turėjo patikslinti.

Tai reiškia, kad darbdavys turėtų darbuotojui sumokėti atitinkamai 60,7 Eur arba 242.8 Eur per mėn., neatsižvelgiant į tai, koks realus darbuotojo darbo užmokestis. Vadinasi, kad darbdavio kaštai 3 mėn. laikotarpiu būtų 182,1 Eur arba 728.4 Eur (toliau – Sena tvarka).

2020 m. kovo 25 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Vyriausybė valstybės paramos modelį nusprendė pakoreguoti ir siūlo 2 alternatyvius paramos modelius (toliau – Nauja tvarka):

I. Pagal pirmą modelį, darbdavys turėtų dengti 30% nuo darbuotojui priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur („ant popieriaus“), o likusius 70% dengtų valstybė. Taip pat darbdavys įsipareigotų išlaikyti darbo vietą bent 6 mėn. pasibaigus koronaviruso karantinui. Vadinasi, kad mūsų analizuojamu atveju, darbdavys darbuotojui per mėn. turėtų mokėti 273,15 Eur, tad darbdavio kaštai 3 mėn. laikotarpiu būtų 819,45 Eur. Primenu, kad darbdavio pareiga išlaikyti darbo vietą pusę metų, pasibaigus karantinui, išlieka.

II. Tuo tarpu pagal antrą Vyriausybės pasiūlytą modelį, darbdavys, kaip ir pagal Seną tvarką, turėtų dengti 10% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur („ant popieriaus“), likusi 90% dalis butų dengiama valstybės lėšomis. Tad šiuo atveju, darbdavys turėtų mokėti 60,7 Eur per mėn., o darbuotojo išlaikymo kaštai per 3 mėn., darbdaviui atsieitų 182,1 Eur. Be kita ko, darbdavys privalėtų išlaikyti darbo vietą bent 3 mėn. po karantino pabaigos.

Išvada

Pagal naują, Vyriausybės nustatytą tvarką, jeigu darbdavys nuspręs darbuotojui mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidėti įsipareigoja ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos (910,5 Eur).

Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Išanalizavus hipotetinę situaciją, pateiktą šiame straipsnyje, matome, kad pasirinkimas atleisti darbuotoją darbdaviui kainuotu brangiausiai, todėl netūrėtų būti tinkamiausias pasirinkimas, trumpu laikotarpiu. Tačiau jei darbdavys mano, kad karantinui pasibaigus, įmonė pajamų negaus dar bent keletą mėn., tuomet galbūt ir vertėtų apsvarstyti darbuotojo atleidimo variantą.