Nemažai įmonių koronaviruso metu susidūrė su ekonominiais sunkumais. Dėl sumažėjusių pajamų ir nemokių klientų, nemažai įmonių nusprendė neskelbti prastovos darbovietėje, o nutraukti darbo sutartis su darbuotojais. Pastebime, kad darbuotojo atleidimas ne visada atliekamas laikantis LR Darbo kodekso (LR DK). Kaip iš tiesų reikėtų teisingai atsiskaityti su darbuotojais, nutraukiant darbo santykius?

Manytume, kad darbdaviui nusprendus nutraukti darbo sutartį, dėl įmonės patiriamų ekonominių sunkumų koronaviruso metu, atleidimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis LR DK 57 str. įtvirtinta tvarka.

Dėl pirmenybės būti paliktiems dirbti

LR DK 57 str. 3 d. įtvirtinta atleidimo įmonėje tvarka, kai atleidžiama tik dalis darbuotojų. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidimas vykdomas laikantis darbuotojų pirmenybės būti paliktiems darbe kriterijų. Pagal minėtą straipsnį, pirmenybę likti darbe dirbti turi:

1) darbuotojai, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

2) darbuotojai, kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

3) darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sulaukę senatvės pensijos amžiaus;

4) darbuotojai, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 3 m.;

5) darbuotojai, kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

6) darbuotojai, kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius.

Dėl pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą

Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš 1 mėn., o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 m., – prieš dvi savaites.

Darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 m., pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas privalo būti ne trumpesnis kaip 2 mėn.

Darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai, pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą terminas privalo būti ne trumpesnis kaip 3 mėn.

Dėl išeitinės išmokos

LR DK 57 str. 8 d. nustato išeitinės išmokos, atleidžiamiems darbuotojams tvarką. Pagal ją, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atkreiptinas dėmesys, jog atleidžiamas darbuotojas taip pat turi teisę į ilgalaikio darbo išmoką, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą darbovietėje. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“.

ESAS CONSULTING tikisi, kad šis straipsnis padės aiškiau suprasti kokias pareigas, dėl atleidžiamo darbuotojo turi darbdavys bei kokias teises, dėl darbo santykių nutraukimo, turi darbuotojas. Jei turėtumėte papildomų klausimų, susijusių su LR DK taikymu, maloniai prašome su mumis susisiekti.