Atnaujinta!

Svarbu!!! Jei prastova įmonėje buvo paskelbta iki 2020 m. balandžio 8 d., įmonė privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovą iki balandžio 11 d. Jei prastova paskelbta po balandžio 8 d., tuomet pranešti apie prastovą reikia per 1 darbo dieną.

1. Prastova darbe darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį

Paskelbus koronaviruso pandemiją ne visais atvejais darbdavys griebiasi darbuotojų atleidimo. Be kita ko, darbuotojai su kuriais darbo sutartis nenutraukta, nevisais atvejais gali dirbti nuotoliniu būdu, todėl darbovietėje gali būti skelbiam prastova arba dalinė prastova, o valstybė įsipareigojo finansiškai prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, taip mažinant darbdavių ir darbuotojų patiriamus nuostolius.

Seimas priėmė 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojusius pakeitimus, kuriais nustatė, kad kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. MMA šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“.

Pažymėtina, kad kreiptis dėl subsidijos bus galima nuo 2020 m. balandžio 5 d.

Pagal 2020 m. balandžio 7 d. patikslintą tvarką, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, jog valstybė iki baigsis ekstremali padėtis ar karantinas, įsipareigojo garantuoti toliau nurodytus subsidijų dydžius:

1 variantas:

• 90% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

2 variantas:

• 70% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurai bruto.

Pagal 1 Vyriausybės pasiūlytą variantą, darbdavys turėtų dengti 10% nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, likusi 90% (ne daugiau nei 607 Eur bruto) dalis būtų dengiama valstybės lėšomis.

Pavyzdys Nr.1:   Laikykime, kad darbuotojo atlyginimas yra 1 000 Eur („ant popieriaus”). Tad šiuo atveju, darbdavys turėtų mokėti 100 Eur per mėn., kai tuo tarpu valstybė darbuotojui mokės 607 Eur per mėn.

Pagal 2 variantą, darbdavys turėtų dengti 30% nuo darbuotojui priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio, o likusius 70% (bet ne daugiau nei 910,5 Eur bruto) dengtų valstybė.

Pavyzdys Nr. 2:   Laikykime, kad darbuotojo atlyginimas yra 1 000 Eur („ant popieriaus”). Vadinasi, kad mūsų analizuojamu atveju, darbdavys darbuotojui per mėn. turėtų mokėti 300 Eur, tuo tarpu valstybė prisidėtų 700 Eur.

Pažymime, kad darbdaviai, pasinaudoję subsidijomis, privalės išlaikyti ne mažiau nei 50% darbo vietų bent 3 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas.

*Subsidija nebus skiriama valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, asociacijoms. Viešosios įstaigos patenka tarp darbdavių, kurie gali pretenduoti į subsidiją.

Jei turite papildomų klausimų dėl subsidijos skyrimo, prašome su mumis susisiekti.

2. Parama savarankiškai dirbantiems asmenims koronaviruso metu

Seimas 2020 m. kovo 19 d. priimtais pakeitimas nustatė, kad visiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie be kita ko neturi darbo ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, bus mokama fiksuota 257 eurų dydžio mėnesinė išmoka.

Dėl fiksuoto dydžio išmokos reikės kreiptis į Užimtumo tarnybą nuo balandžio 5 dienos.

 Išmoka priklausys visiems, dirbantiems savarankiškai, kurie:

• iki kreipimosi dienos faktiškai vykdė veiklą;
• yra sumokėję privalomas socialinio draudimo įmokas bent už 3 mėn. per pastaruosius metus ir neturi jokių įsiskolinimų „Sodrai“;
• nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisnių santykių.

 Fiksuoto dydžio išmoka priklausys ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie socialinio draudimo įmokas susimoka kartą per metus deklaruodami pajamas, nes jie yra sumokėję visas įmokas, kurias tuo metu faktiškai reikėjo sumokėti, o privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos kas mėnesį – už einamąjį mėnesį.

Išmoka pasinaudoti galės ir nuo socialinio draudimo įmokų atleisti asmenys: pensininkai, neįgalieji, pirmą kartą pradėję veiklą.

3. Kiti asmenys, kuriems bus skiriamos „Sodros“ išmokos

Be šiame straipsnyje jau apžvelgtų valstybės priemonių, ekonominiams sunkumams mažinti, valstybė taip pat priėmė pakeitimus, dėl išmokų iš socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto („Sodros“).

A) Išmoka darbuotojams, kurie COVID-19 virusu užsikrės dirbdami

Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga dėl koronaviruso, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100% nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58% nuo atlyginimo „ant popieriaus“). 

Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.   Kiekvienu atveju „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį. 

B) Išmoka tėvams, prižiūrintiems vaikus

Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, tėvams negalintiems dirbti nuotoliniu būdu ir kuriems darbovietėje nebus paskelbta prastova, bus skiriama išmoka siekianti 65,94% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

C) Išmoka seneliams, prižiūrintiems anūkus

Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką:

• sveiko darželinuko;
• priešmokyklinuko;
• pradinuko ar
• ugdymo įstaigą lankančio vaiko su negalia iki 21 metų priežiūrai.

Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai.

Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali dirbti nuotoliniu būdu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. Išmoka siekia 65,94% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

D) Išmoka prižiūrintiems neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones

Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas kol tęsiasi ekstremali padėtis arba karantinas. 

Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94% nuo atlyginimo „ant popieriaus“. 

Taip pat socialinė išmoka bus skiriama pensinio amžiaus žmones prižiūrintiems artimiesiems, kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa. Išmoka siekia 65,94% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

E) Išmoka sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis

Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokio galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02% nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

Jei turėtumėte klausimų dėl jums priklausančios paramos ar socialinės išmokos prašome su mumis susisiekti.