Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime įgaliojimo ir prokūros teisinius bei praktinius skirtumus.
1. Įgaliojimas
Įgaliojimas reguliuoja išorinius atstovavimo santykius. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
Įgaliojimo forma
Visai atvejais įgaliojimas privalo būti rašytinės formos. Tam tikriems įgaliojimams, įstatymas nustato notarinės formos reikalavimą. Notarinė įgaliojimo forma reikalinga:
- įgaliojimams, kuriais fizinis asmuo įgalioja valdyti, naudotis ar disponuoti nekilnojamuoju turtu;
- įgaliojimams, kuriais fizinis asmuo įgalioja jo vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis (pvz. atlikti tam tikrus veiksmus valstybinėse įstaigose ar sudaryti sutartis su verslo subjektais).
Tuo tarpu nedidelė dalis įgaliojimų, per Registrų centro sistemą www.igaliojimas.lt, gali būti sudaryti elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu gali būti sudaromi fizinio asmens įgaliojimai:
- korespondencijai gauti;
- darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms gauti;
- pensijai (pensijoms) gauti;
- pašalpai gauti;
- stipendijai gauti;
- viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti.
Perįgaliojimas
Įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Jis gali perįgalioti juos atlikti kitą asmenį tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Perįgaliotas asmuo turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir atstovas tiek atstovaujamajam, tiek ir tretiesiems asmenims.
Įgaliojimo galiojimas
Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.
2. Prokūra
LR CK 2.176 str. yra įtvirtinta prokūros sąvoka: „Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu“. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose.
Prokūra nuo įgaliojimo skiriasi tuo, kad jos paskirtis yra tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandorių tvarkymo ir kitų teisinių veiksmų atlikimo teises jų nekonkretindamas. Tuo tarpu įgaliojimas turi būti labai konkretus, nurodant kokiems veiksmams atlikti yra išduotas.
Kadangi prokūra suteikiamas įgaliojimas vykdyti tik su juridinio asmens verslu susijusią veiklą, kasacinis teismas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs bei išaiškinęs, kad prokuristas neįgyja teisių ir pareigų, susijusių su juridinio asmens valdymo organo funkcijų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018).
Prokūros forma
Prokūra turi būti rašytinė ir pasirašyta asmens, turinčio teisę išduoti prokūrą. Taip pat, prokūra turi būti įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Prokūristo teisių perdavimas
Prokuristas neturi teisės perduoti savo įgaliojimų kitam asmeniui.
Prokūros galiojimas
Prokūros galiojimo terminas yra neapibrėžtas ir ji pasibaigia, kai atstovaujamasis ją atšaukia arba kitais įstatymu numatytais pagrindais.
Jei jums reikia pagalbos ruošiant įgaliojimą, prokūrą ar kitą su atstovavimu susijusį dokumentą, prašome su mumis susisiekti.